Ilgą laiką mes žinome, kad šunys daug nusičiausi. Jie naudoja juos kaip pagrindinį informacijos rinkimo būdą. Tačiau iki šiol mes dar nežinojome, kad laukiniai šunys taip pat gali naudoti savo nosis balsuoti.
Tyrime, paskelbtame Karališkojo draugijos B bylose, mokslininkai nustatė, kad kai laikas, kai Afrikos laukinių šunų pakuotė nuspręs, ar palikti medžiotoją, pakuotė užsičiaudavo iš čiaudulio, kad sužinotų, kiek narių yra pasiruošę.
Tyrėjai stebėjo penkias laukinių šunų pakuotes Botsvanoje ir nustatė, kad, kai medžioklės laikas prasidėjo, tuo daugiau supjaustyta grupė, tuo labiau tikėtina, kad pakuotė turėtų būti medžioti. Žiūrėdamas grupes užsiima 68 "didelės energijos, socialiai sudėtingos prieš pasitraukimo pasveikinimo ceremonijomis", mokslininkai nustatė, kad prieš išvažiuojant į medžioklę pakuotė turėjo išvalyti.
Tikslus "reikalaujamų" čiaudulių skaičius priklausė nuo dominuojančių šunų, priklausančių grupei, vaidmeniui. Pasak tyrimo autorių, "mitingai niekada nepavyko, kai dominavo … individas inicijavo ir buvo ne mažiau kaip trys ausys, o ralio, kurį inicijavo žemesnio laipsnio asmenys, norint pasiekti tokį patį sėkmės lygį, reikalavo ne mažiau kaip 10 čiaukų".
Neteisinga teigti, kad šis procesas yra tiksliai kaip ir žmonių balsavimas (bet įdomu tai galvoti). "The New York Times" nurodo, kad, skirtingai nuo daugumos žmonių balsų, laukiniai šunys neapsiriboja vienkartine apskaita. Be to, mes nežinome, ar jų čiaudėjimas yra savanoriškas ar netyčias.
Nors laukiniai šunys nėra vieninteliai gyvūnai, kurie demonstruoja šią elgseną - meerkatai, kalnų gorilos ir baltieji kapučinų beždžioniai, kai atėjo laikas jų grupei judėti, sukuria unikalių triukšmo - ši laukinių šunų išvada nėra precedento.
Tai nėra tiksliai aišku, kokia tai išvada gali atsispindėti naminiams šunims, bet tiems, kurie šunyse, kurie čiaudėja, kai jaudina, kad išeina, tai tikrai įdomu tai galvoti.